1996 – 2011 m.

Alytaus miesto kultūros ir meno tarybos istorija 1996-2011 m.

Ne tokia ir trumpa Alytaus miesto kultūros ir meno tarybos istorija 1996-2012 m.

 1996 m. Pirmą kartą Alytuje Kultūros ir meno taryba (toliau – MT) išrinkta 1996 m. kovo mėnesį, viena didžiausių jos atsiradimo iniciatorių, kiek galima būtų spręsti iš atgarsių vietinėje žiniasklaidoje) buvo Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Onutė Suncovienė.

Pirmoji taryba išrinkta visuotinio kultūros darbuotojų ir menininkų susirinkimo metu slaptu balsavimu, ją sudarė 13 narių: Laimutė Šiušienė, Vytautas Jarutis, Irena Žiūkienė, Vidas Ežerskis, Jonas Pavilonis, Danutė Plytnikienė, Benas Jenčius, Arvydas Kinderis, Redas Diržys, Vytautas Stanionis, Zenonas Bulgakovas, Romas Balčius, Liudas Ramanauskas. Pirmininku išrinktas Vytautas Stanionis.

Pagrindinis tuo metu MT iškeltas uždavinys – teikti pasiūlymus, kaip geriau organizuoti kultūros darbą arba, kaip sakė O.Suncovienė: „Reikia susivienyti kovoje prieš diletantus!”

 1997 m., išrinkus naują MT, Alytuje kilo kultūros administravimo revoliucija – tarybos iniciatyva įgyvendintas kultūros projektų finansavimas konkurso būdu. MT nariais tapo Vidas Ežerskis, Redas Diržys, Vytautas Stanionis, Gintaras Šurkus, Liudas Vaitkus, Julija Riabova, Rolandas Slivinskas, Arvydas Kinderis, Nijolė Jasiukėnienė, Danguolė Vasiliauskienė, Audronė Jakunskienė. Pirmininku išrinktas Vytautas Stanionis.

 MT nariai buvo tikrai entuziastai, posėdžiai truko ir po puspenktos valandos, nes jie patys reitingavo konkursui pateiktus projektus, o bendra nuomonė vėliau buvo atstovaujama projektų atrankos komisijoje. Kaip ir dabar, 1997 m. šioje komisijoje buvo numatytos dvi vietos MT nariams.

Pastebėtina, kad MT dėka pirmieji Kultūros projektų konkursai buvo vieši, ta prasme, kad informacija (pavadinimas, autorius, trumpas aprašas, prašoma suma) apie juos buvo publikuojama dar iki pirminės atrankos ir niekas čia neįžvelgė jokių privatumo pažeidimų ir pan.

 1998 m. MT veikla blėsta. Ji vėl suburiama „iš viršaus” – Alytaus miesto savivaldybės vicemero Kęstučio Miliausko iniciatyva. Taryboje dirbo Irena Kupčinskienė, Alvydas Gavelis, Juozas Gražulis, Darius Mileris (…) ir   Liudas Ramanauskas, kuris tapo jos koordinatoriumi.

„Dabartinė taryba yra daugiau eksperimentinio pobūdžio. Kultūrinės politikos pati taryba neformuos. Aš nesiečiau dabartinės Kultūros tarybos su ankstesnėmis, ta prasme, jog tai buvo pradinis etapas, ten buvo daug diskusijų – dažnai apie tuo pačius dalykus, tik iš skirtingų tribūnų. Dabar, kai prabėgo tam tikras laikas, ir visi suprantame, jog vyksta tai, kas vyksta – nė viena, antra ar trečia taryba nepervers miesto kultūrinio gyvenimo, nepadarys revoliucijos. Vyksta normalus, kasdienis darbas” – sakė Liudas (interviu publikuotas „Alytaus naujienose”).

 1998 m. kultūros kūrybinių projektų atrankos mokisijoje dirbo net 5 (!) MT nariai, tačiau jie laikėsi savo subjektyvios nuomonės. Kultūros premijų atrankos komisijoje MT paslaugų atsisakyta – į talką pakviesti buvusieji šios premijos laureatai.

2001 – 2002 m. Alytaus kultūros ir meno taryba: pirmininkas Vytautas Stanionis, nariai Lina Motiekienė, Liudas Ramanauskas, Vilma Liaukuvienė, Marius Sadauskas ir Irena Kupčinskienė (jai negalėjus dalyvauti posėdžiuose pagal MT nuostatus ją pakeitė Robertas Šarknickas).

 Ši kadencija nepaliko posėdžių protokolų, bet apie jų veiklą galima spręsti iš 2003 m. Kultūros ir meno tarybos pirmininko Vytauto Stanionio ataskaitos, kurioje trumpai apibendrintas tarybos darbas, pasiekimai ir nurodytos problemos.

„Pagrindinis krūvis teko penkiems MT nariams, dirbusiems su kultūros politikos nuostatomis, kultūros projektais, kultūros premijomis, miesto plėtros ir kitais dokumentais.“

 „Įsitvirtinus konkursiniam projektų finansavimui svarbi ne tik kultūros projektų autorių ir vykdytojų kvalifikacija ir kūrybiškumas. Su nemenkesne kvalifikacija, įžvalgumu ir atsakomybe turi veikti ir vertinančioji grandis – ekspertų komisijos. Du finansuojamos kultūros subjektai – kūrėjas ir vertintojas tampa vienodai svarbūs ir norėtųsi, kad tokia nuostata įsitvirtintų mumyse kaip natūrali kultūrinio gyvenimo norma. Ar ateityje turėsime nepriklausomus ekspertus, ar ekspertai dirbs kaip profesionalai, galime tik paspėlioti. Dabar šį darbą atlieka komisija, kurioje penki iš devynių – Meno tarybos nariai. Jiems ir tenka svarbi atsakomybės dalis už priimtų sprendimų kokybę Didžiausia galimybė daryti įtaką kultūros procesui yra taip pat čia – komisijose.“

 „Įmanomi ir savarankiški MT veiksmai siūlant vieną ar kitą iniciatyvą. Tai numatyta ir nuostatuose. Tačiau siūlymai gali likti tik siūlymais neturint realių svertų, kuriais būtų galima idėjoms suteiktu gyvastį. Pavyzdžiui galima parodyti MT inicijuotą leidybinės programos sukūrimo idėją, kuri pateko į priemonių planą, tačiau įgyvendinimas priklausys nuo savivaldybės administracijoje dirbančių žmonių suinteresuotumo.

 Tokiu būdu MT nominaliai – savarankiška, bet realiai – savivaldybės užsakymų atlikėja. MT balansuoja tarp profesionalaus darbų atlikimo, reikalaujančio kompetencijos, laiko ir būtinybės kiekvienam užsiimti savo profesija. Akivaizdi ir tikslingumo stoka. Bet MT atliko visus būtinuosius metų darbus.

 Viena svarbesnių užduočių šiems metams lieka prioritetų tikslinimas projektų konkurse. Aktualūs turėtų būti regioninės kultūros politikos reikalai. O projektų vertinimo komisijai jau metas dirbti pagal reglamentą, kurį reikia sukurti ir patvirtinti.

Nežinau, ar priartėjo metas, kai kultūros skyrius galėtų atlikti kai kurias MT užduotis, taip palengvindamas tarybos darbą. Tokia partnerystė ateityje galėtų būti optimali išeitis norint, kad tarybos darbas taptų efektyvus ir naudingas.“

 2003 m. sausio 24 d. išrinkta nauja Alytaus kultūros ir meno taryba. Visuotinis susrinkimas išrinko  Arvydą Kinderį, Liną Motiekienę, Giedrių Bernatavičių, Daivą Martikonytę, Darių Babijoną. Kraštotyros muziejus delegavo Gintarę Markevičienę, Muzikos mokyklas – Alytę Vitkauskienę, biblioteka – Giedrę Bulgakovienę, chorvedžiai – Joną Vytautą Pavilonį, choreografai – Kęstutį Bernatavčių, liaudies meno kolektyvai – Violetą Prakapavičienė.  Pirmininke išrinkta Loreta Liausaitė.

 Ši kadencija nepaliko posėdžių protokolų, bet apie jų veiklą galima spręsti iš 2003 m. Kultūros ir meno tarybos pirmininkės Loretos Liausaitės ataskaitos:

„Meno taryba sukonkretino ir praplėtė svarbiausius tarybos uždavinius ir funkcijas, kuriuos 2003 m. gegužės 19 d. patvirtino Alytaus miesto savivaldybės taryba. Šis naujas dokumentas leis analizuoti ir vertinti kultūros plėtros strateginius planus, teikti pasiūlymus dėl prioritetinių kultūros finansavimo krypčių bei kultūros ir meno infrastruktūros objektų išlaikymo, plėtojimo ir reorganizavimo, bei daugelio kitų kultūros politikos formavimo klausimų.“

 „Alytaus miesto kultūros politikos nuostatose suformuoti meninės kūrybos sklaidos uždaviniai gerokai skiriasi nuo mėgėjų sklaidos uždavinių. Meno taryboje buvo inicijuota diskusija apie profesionalaus meno ir mėgėjų veiklos skirtingus tikslus ir uždavinius. Ši tema Alytaus kultūrinei bendruomenei visada sukeldavo daug nepagrįstų emocijų ir svarstymų. Nedidelis profesionalaus meno atstovų ratas, didelių investicijų reikalaujantis meninės kūrybos sklaidos uždavinių įgyvendinimas lyg ir supriešino visiškai skirtingas kultūrines veikas. Tokia konkurencija iš esmės neteisinga, nes tiek profesionalų, tiek mėgėjų ir funkcijos, ir tikslai yra skirtingi. Meno tarybos diskusija liko už uždarų durų dėl galutinai nesuformuluotų išvadų ir pasiūlymų. Tačiau džiugu, kad Kultūros skyrius (vedėja Gitana Molevičienė – red. pastaba) net ir į nepabaigtą diskusiją atkreipė dėmesį ir šiandien turime rezultatą – profesionalaus ir mėgėjų meno finansavimo atskyrimą kultūros projektų konkurse. Tai yra svarbus veiksnys profesionalaus meno plėtotei mieste.“

 „Kultūros skyriaus iniciatyva dėl kultūros centro steigimo išprovokavo atvirą diskusiją, kurios tikslas – kuo plačiau išanalizuoti kultūros centrų modelius, teisinę bazę ir veiklos principus. Svarbiausiu diskusijų objektu tapo Tekstilės kultūros rūmai ir nebaigtos teatro statybos. Kultūrinių erdvių ir materialinės bazės trūkumas jau riboja renginių kokybę, pasiūlą ir augančius poreikius. Pirmiausia reikia sukurti materialinę bazę, o tik tada struktūrą. Alytaus miesto savivaldybės kultūros politikos nuostatų įgyvendinimo plane teatro didžiąją  salę numatyta pabaigti 2005 m., įkurti meno galeriją – 2005 m. Norėtume perduoti domėjimąsi šia problema sekančiai meno tarybai. Pasikartosiu, bet viena svarbiausių problemų miesto kultūros gyvenime tampa labai skurdi kultūros objektų materialinė bazė bei salų ir parodinių erdvių trūkumas.

 Kultūros liberalizacijos idėjos labai nemadingos mūsų mieste. Tai sąlygoja ir objektyvūs faktoriai: stichiška verslininkų paramos sistema, priklausomybė nuo savivaldybės rėmimo programų, nėra įkurtų nepriklausomų fondų su kultūros prioritetais. Meno taryba svarstė įvairias idėjas dėl kultūros ir meno rėmimo fondo įkūrimo Alytaus mieste, kuriam galėtų teikti paraiškas ir laisvi menininkai, o taip pat ir dėl stipendijų menininkams įsteigimo (prioritetai kultūros vadybai ir menotyrai). Tai skatintų profesionalaus meno sklaidą, susidarytų naujos konkurencijos sąlygos, o įsitvirtinus kultūros reiškinių analizei ir vertinimui – vertybiniai kriterijai. Konkurencinės aplinkos įgyvendinimą turėtų skatinti ir viešieji pirkimai. Tik ar lygiavertės? Nespėta įgyvendinti meno tarybos idėja – atvira diskusija „Kad viešieji pirkimai būtų vieši“, kurios tikslas – išanalizuoti visas ydingas patirtis ir konkursų skaidrumo garantijas. Labai norėtume perduoti atvirų diskusijų estafetę sekančiai meno tarybai. Esant tokiems mažiems kultūros finansavimo rodikliams gal ir ankstyvos liberalizacijos idėjos, bet jas reikia ruošti.

 Ruošdama projektinio finansavimo prioritetus meno taryba didelį dėmesį skyrė padėsiančioms auginti kultūros vartotoją edukacinėms, kultūros paveldo programoms, tradiciniams renginiams ir naujoms iniciatyvoms. Meno tarybos siūlymai buvo priimti, derinti su kultūros skyriaus paruoštom nuostatom i galutinai aprobuoti bendrame pasitarime. Buvusi meno taryba atkreipė dėmesį į projektų prioritetų tikslinimą ir laikė tai viena iš sunkiausių užduočių. Taigi, 2003 m. buvo patvirtinti nauji kultūros projektų rėmimo nuostatai.“

 Ši meno taryba nespėjo įgyvendinti buvusios meno tarybos užduočių dėl reglamento sukūrimo projektų vertinimo komisijai, bet komisijos sudėtis pasikeitė – į ją buvo priimti du nepriklausomi ekspertai.

„Sekančiai meno tarybai paliekame išanalizuoti ir įvertinti valstybinės regioninės politikos nuostatas ir jos teikiamas finansines galimybes, surengti bendrus posėdžius su Kultūros ir švietimo komitetu, su ekonomikos komitetu, kultūros skyriumi. Visus metus mes tarsi tikrinome ir analizavome pačios meno tarybos veikimo modelį. Noras sukurti laisvą, įvairių kultūrinių požiūrių diskusinį klubą aktualiausiais kultūros klausimais, diskutuoti ne tik tada, kai kultūros skyrius paskatina ar paprašo pagalbos, buvo varomasis tarybos veiksnys. Susidūrėme su mūsų visų didelio užimtumo problemomis, tinkamos dienos, valandos , minutės paieškomis bendram susitikimui. Buvo ir nuskriaustų narių, prie kurių mes niekaip nesugebėjome prisitaikyti, o vėliau net ir nebandėme. Susitikimų vieta ir laikas bus amžina meno tarybos narių problema.“

 Šios kadencijos nuopelnas – nauji Alytaus kultūros ir meno tarybos nuostatai, kuriuos patvirtino Alytaus miesto taryba 2003 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. T-114.

 2004 m. Alytaus kultūros ir meno taryba: pirmininkė – Loreta Liausaitė, nariai – J. Čėsnaitė, R. Diržys, V. Ežerskis, B. Malaškevičiūtė, D. Platūkis, V. Liaukuvienė, V. Simanauskas, R. Ambroževičius, A. Užupis, A. Kinderis, A. Rauličkis, T. Leonavičienė, D. Babijonas ir V. Murnikienė.

 Ištraukos iš Meno tarybos pirmininkės Loretos Liausaitės ataskaitos už 2004-2005 m. darbą:

„Kas yra Kultūros ir meno taryba, kokias funkcijas jinai atlieka ir kas yra (ar bent pageidaujama, kad būtų) meno tarybos nariai? Galėtume teigti, kad meno taryba turėtų prisidėti kuriant gyvą kultūrinę aplinką, t. y. Numatyti ir atpažinti kultūros tendencijas, pokyčius ir „apginti‘ kultūrinį diskursą nuo valdžios ar politikų noro diktuoti kultūrai savo sąlygas. Meno tarybos narys turėtų išsiskirti tokiomis savybėmis kaip meninis ir socialinis jautrumas. . Uždavinys nemenkas ir reikalaujantis nuoseklaus kultūrinio potyrio ir atsidavimo, kas yra sunku mūsų kasdienių rūpesčių maratono ir inercijos nukankintiems kultūros žmonėms. Tačiau svarbiausia savybe išskirčiau perfrazavimą populiariosios politinės valios į kultūrinę valią. Jos labiausiai ir pritrūko 2 metų kadenciją gyvavusiai kultūros ir meno tarybai.“

 Grafiškai dviejų metų darbo kreivė atrodytų taip: „intensyvaus darbingumo kreivė aukščiausiai pakilo kadencijos pradžioje, vėliau grakščiai krito žemyn, vietomis sureflektuodama į aštresnes problemas, o kadencijos pabaigoje pasiekė nulinį tašką. Mus teko griebtis kaip skęstančiajam šiaudo – kultūros darbuotojų konferencijos, kad mus atstatydintų ir išrinktų naują …“

 „Per 10 savo gyvavimo metų meno taryba labai pamėgo savo kultūrines ambicijas tenkinti svarstydama kultūros ir meno projektus, kuriuos tekia miesto kultūros organizacijos. Čia verda aistros, skaičiuojamas biudžetas, kai kurie nariai vengdami interesų konflikto, kukliai stoviniuoja už durų ir laukia kolegų verdikto. Po to viskas apibendrinama, nubalsuojama ir teikiamas projektų finansavimo pasiūlymas kultūros skyriui. Viskas nurimsta, darbas MT apmišta iki naujų aistrų keliančio įvykio – miesto lektūros premijų teikimo. Bandymams inicijuoti kitokio pobūdžio diskusijas pritrūksta jau minėtos „kultūrinės valios“. Padiskutuojama uždarame, kvorumo nebesurenkančiame MT posėdyje, sprendimai nepriimami, pareiškimai, manifestai i visi kiti galimi išsišokimai neskelbiami.“

 2004 m. įvykę diskusijos ir priimti sprendimai (juos iniciavo ne MT, o tik reagavo):

2004-05-08 diskusija ir priimtas 6 punktų kreipimasis į miesto merą p. Vytautą Kirkliauską dėl meno mokyklų reorganizavimo prieš jų pačių valią. Buvo gautas lakoniškas, bet aiškus atsakymas. Šis MT veiksmas buvo efektyvus veiksmas stabdant politinę savivalę mieste.

 2004-09-29 įvykusi diskusija ir pasiūlymo teikimas dėl infrastruktūros plėtros prioritetų nustatymo 2004-2007 m. planuojamų įgyvendinti priemonių ir projektų sąrašui, susijusiam su kultūros, laisvalaikio organizavimo bei kūno kultūros infrastruktūros gerinimu. Buvo nutarta pritarti:

1. Alytaus pensionato patalpų pritaikymui miesto viešajai bibliotekai;

2. Alytaus miesto kultūros centro modernizavimui;

3. Dzūkų muziejaus plėtros programai;

4. „Dainavos“ kino teatro rekonstrukcijai;

5. Meno plėtros ir informacijos centro (Meno galerijos) steigimui;

6. Likiškių ir Žuvėdrų parko pritaikymui poilsiui.

Be to atskirais punktais pasiūlyti įtraukti:

Miesto teatro mažosios salės rekonstrukciją;

Nustatyti Miesto teatro didžiosios salės įrengimą prioritetu miesto infrastruktūros plėtros projektų sąraše.

2004-05-24 įvykusi diskusija ir pasiūlymas dėl Alytaus miesto „Garbės piliečio“ vardo suteikimo.

Deja, „Meno taryba taip ir nesugebėjo atkeipti visuomenės dėmesio dėl miesto kultūros paveldo pastatų privatizavimo, t.y. Ulonų g. 6 ir Vilniaus g. 27.“

 2005 m. svarbiausias sprendimas i didžiausias Meno tarybos laimėjimas: „atsisakymas tekti pasiūlymus kūrybinių projektų svarstyme. Pirmą kartą buvo iškeltas tarybos narių – projektų autorių etiškumo klausimas. Ar gali MT nariai svarstyti, vertinti ir teikti rekomendacijas kultūrinių projektų konkursui patys būdami pareiškėjais ir to konkurso dalyviais?“ 2005-01-18 buvo priimtas sprendimas daugiau pasiūlymų dėl kultūros projektų finansavimo nebeteikti. Šis spendimas sugriovė ilgai kurtą MT veiklos tradiciją ir vėl iškėlė klausimą: kas yra Meno taryba ir ką ji turėtų veikti?“.

Baigdama kadenciją meno taryba suformulavo užduotis, kurių pati nesugebėjo išspręsti:

  1. Individualios stipendijos menininkams;

  2. Kultūros finansavimo prioritetų klausimas;

  3. Profesionalaus meno ir mėgėjų veiklos projektinis finansavimas (kriterijai, ilgalaikių projektų finansavimas, atskirų konkursų skelbimas profesionaliam ir atskirų – mėgėjų veiklai)

  4. Jau artimiausioje visuotinėje kultūros ir meno darbuotojų konferencijoje priimti sprendimą, kad MT nuostatus keistų ir tvirtintų visuotinė konferencija.

 2006 m. vasario 2 d. įvykusioje miesto kultūros darbuotojų ir menininkų konferencijoje baigusios kadenciją MT pirmininkė Loreta Liausaitė perskaitė tarybos veiklos ataskaitą, o jos pavaduotojas Redas Diržys iškėlė klausimus dėl Kultūros ir meno tarybos paskirties ir reikalingumo, išdėstė abejones dėl organizacijų, asociacijų i sąjungų atstovavimo KM tikslingumo, nes būtent tokių atstovų nedalyvavimas posėdžiuose ir sužlugdė MT darbą. Kitos svarbesnės replikos:

 Romualdas Ambroževičius pasisakė dėl MT veiklos tikslų ir uždavinių, davė pasiūlymus dėl MT darbo tvarkos. Jo manymu MT turėtų rinktis ne reguliariai, o tik iškilus svarbiems klausimams.

 Gediminas Jegelevičius teigė, kad MT reikalinga, kad išdiskutuotų, išgrynintų miesto kultūrinius poreikius ir problemas, kas po to miesto taryba galėtų jų pagrindu priimti teisingus sprendimus.

 Arvydas Švirmickas: „Kultūros ir meno narių užduotis turėtų būti strateguoti kultūros politiką mieste. Taryba turi spręsti labai plačius uždavinius, teikti pasiūlymus.“

 Gitana Molevičienė: „Neteisinga nuomonė, kad kultūros politiką turi strateguoti Kultūros ir meno taryba. Politika yra politikų reikalas. Reikia galvoti apie kultūros objektus, infrastruktūrą, jaunų menininkų pritraukimą į miestą. Kultūros ir meno taryba reikalinga“.

 Liudas Ramanauskas: „Kultūros ir meno taryba atsirado todėl, kad vyko menininkų konfliktas su Kultūros skyriumi. Tuomet ir buvo nuspręsta tokią įsteigti“.

 Konferencijoje balsų dauguma buvo nuspręsta sumažinti MT narių skaičių iki 9, kurie visi yra deleguoti Kultūros ir meno darbuotojų konferencijos.

 2006 m. vasario 10 d naujai išrinkta Kultūros ir meno taryba: pirmininkas Kęstutis Bernatavičius, nariai: Daiva Bagdonienė, Giedrė Bulgakovienė, Saulius Lampickas, Vidmantas Ežerskis, Arvydas Kinderis, Gediminas Jegelevičius, Dainius Platūkis.

2006 m. MT svarstė:

– AKKC direktoriaus prašymą dėl pritarimo suteikti jam didesnių spendimo teisių Alytaus miesto tarybos nustatytų sąlygų ribose;

– kultūros ir meno premijų skyrimo nuostatus;

– kultūros ir meno tarybos nuostatų koregavimo galimybes (jie buvo ruošiami pateikti tvirtinimui miesto taryboje, bet tai nebuvo padaryta).

2006 m. balandžio 4d. buvo suformuluotas pasiūlymas dėl atminimo ženklo kultūros ir meno premijų laureatams  – Alytaus angelo miniatiūrinė skulptūros kopija.

2007 m. kažkokiu būdu pasikeitė ženkli dalis Kultūros ir meno tarybos narių. 2007 m. lapkričio 9 d. Meno tarybos pirmininko Kęstučio Bernatavičiaus prašyme minima Alytaus miesto kultūros darbuotojų ir menininkų ataskaitinė – rinkiminė konferencija, įvykusi 2007 m. spalio 10 d. Jokių kitų informacijos šaltinių apie šią konferenciją neturime, nežinome, kas ten buvo kalbama, diskutuojama ir nuspręsta. Galima daryti prielaidą, kad konferencijoje buvo nuspręsta kreiptis į Alytaus miesto tarybą, kad būtų atšaukti visi Kultūros ir meno tarybą reglamentuojantys dokumentai. Tai Meno tarybos pirmininkas ir padarė aukščiau minėtame prašyme. Taip pat galime daryti prielaidą, kad buvo išrinkta nauja Meno taryba.  Nuo šiol protokoluose figūruoja pirmininkas Kęstutis Bernatavičius ir nariai: Daiva Bagdonienė, Gediminas Jegelevičius, Saulius Lampickas, Vidmantas Jankauskas, Loreta Skruibienė, Giedrė Bulgakovienė, Vidmantas Jankauskas, Arūnas Vaitkus.

 2007 m. buvo diskutuota ir priimti sprendimai šiais klausimais:

– deleguoti ekspertus į kūrybinių projektų vertinimo komisiją;

  1. pasiūlymas įsteigti vyriausiojo dailininko pareigybę Alytaus miesto savivaldybės administracijoje. Šis specialistas formuotų „patrauklų miesto vaizdą“ ir būtų už jį atsakingas bei jis turėtų rūpintis miesto galerijos įsteigimo klausimais.

 2008 m. Kultūros ir meno taryba nesirinko, bet 2008 m. gruodžio 11 d. buvo surengta Alytaus miesto kultūros darbuotojų ir menininkų ataskaitinė – rinkiminė konferencija, kurioje buvo registruoti 29 dalyviai, bet konferencija nepaliko jokių protokolų, nei sprendimų. Iš toliau sekusio Tarybos protokolo galima daryti išvadą, kad Meno taryboje pasiliko visi tie patys nariai ir tas pats pirmininkas.

 2009 m. Kultūros ir meno taryba susirinko balandžio 1 d. ir priėmė sprendimą teikti pasiūlymus dėl miesto šventės rengimo miesto bendruomenės iniciatyvinei grupei.

[Meno tarybų nuo 2006 m. pirmininkas Kęstutis Bernatavičius savo veiklos ataskaitų naujai išrinktai tarybai neperdavė, žiniasklaidoje Meno taryba visą šį laikotarpį taip pat nesireiškė – visa veikla pateikiama pagal perduotus Kultūros ir meno tarybos susirinkimų protokolus.]

2010 ir 2011 m. Kultūros ir meno taryba nesirinko.

 2011 m. gruodžio 13 d. visuotiniame kultūros ir meno darbuotojų susirinkime išrenkama nauja Kultūros ir meno taryba, kuri apsisprendžia neberinkti pirmininko. Jos nariai: Gediminas Ryženinas, Vilmantas Dunderis, Loreta Skruibienė, Dainius Platūkis, Saulius Lampickas, Redas Diržys, Saulė Pinkevičienė, Linas Stankevičius ir Vytautas Kolesnikovas.